Kelionų ir emigracijos vargai

cropped-addarticle211.png

Marius mėgo keliauti, dažniausiai keliaudavo ieškodamas darbo. Kartą jis keliavo į Angliją ir norėjo tiesiog užsidirbti ir į Lietuvą nebegrįžti. Kadangi jis jau ką tik pasibaigė mokslus ir darbo dar negavo ir neieškojo, tai proga buvo puiki.

o ROOM SERVICE facebook Kelionų ir emigracijos vargai

Į svečią šalį keliavo su savo draugu Vladislavu, tai viskas prasidėjo Kauno oro uoste. Po kelių valandų nusileido jau vietoje. Tuomet jau keliavo nakvynei pas Vladislavo draugus, užsiskakė picos ir ryte planavo eiti į įdarbinimo agentūrą. Pasirodo, reikėjo dar kažkokio socialinio pažymėjimo kodo, kad jo pagrindu būtų galima atsidaryti banko sąskaitą į kurią pervedinėtų algas. To kodo reikėjo laukti bemaž savaitę. Tačiau viskas ne nuo to prasidėjo. Pirma jie gavo pasiūlymą dirbti kambarinėmis, na, gal tiksliau kambarių prižiūrėtojais.

Sąlygos pasirodė žiaurokos

  • dirbti po 12 valandų per dieną;

  • iššveisti po 50 kambarių į dieną ir kasdien skaičius didinamas iki 100;

  • taip pat reikėjo turėti savo batelius, juodas kelnes;

  • jokių tatuiruočių ir auskarų;

  • jokių kvepalų;

  • praustis reikėjo tris kartus per dieną, kad kūnas kvapo neskleistų

Vyrai nedvejodami atsisakė šio pasiūlymo. Nors po to negavo nieko stabilaus arba bent jau apmokamo, gavo po pora smulkių darbelių gamykloje, tačiau žadėtų algų negaudavo. Kiek skambino į agentūrą, ji vis sakė, kad “šiuo metu pinigų dar nepervedė tas klientas, bet galbūt norėtumėte dar dirbti, tuomet jau pervestume už du klientus”.

Po antro tokio sakinio Vladislavas nusprendė bėgti iš šios šalies, jį priėmė mamos draugas, kuris užsiimdavo krovinių ir siuntinių pristatymu į Britaniją. Taip Marius liko vienas, svečioje šalyje, beveik be asmeninių pinigų, be algos ir dar be gyvenamosios vietos.

Tuomet rado jis kažkokią šešių kvadratinių vietų patalpėlę pas lietuvius, tačiau ilgai joje neužsibuvo, nes algos dar negavo, o nuomai paskutinių svarų leisti nenorėjo. Be to, buvo apgautas dar vieno žmogaus, kuris jam prižadėjo darbus žuvų, pusfabrikačių ir šokolado fabrikuose pakaitomis, bet už tai reikia sumokėti kažkokį mokestį, mokestis, beje egzistuojantis ir tikrai mokamas, bet mokamas tarnyboms ir tai tik darbinantis į administracinį darbą. Taip ir pasibaigė, kad jie susitiko kažkokioje stotyje, tada jis jam pervedė dalį pinigų ir kitą dieną žadėjo pervesti likusius, bet žmogus staiga pradėjo atakuoti jį skambučiais, kad pinigus pervestų dabar, nes kitaip nieko nebus ir po kelių skambučių žmogus išrėkė Mariui, kad “šitaip niekas nedaro ir su juo nedirbs”

Laimei, prieš šią kelionę jis bendravo su kitais britais per vieną pokalbių kambarį tai praleido savaitę pas juos, kol susirado autobusą grįžimui atgal. Grįžęs čia įsidarbino pagal specialybę ir dabar, jei jau keliautų, tai tik pailsėti.

Įkelta į: Kelionės