Simono Vine variantai.

Tamošiūnaitė Archivum Lithuanicum 9, 2 0 0 7 I S S N 1 3 9 2 - 7 Simono Vine variantai 7 XI S B N 9 7 8 - 3 - 4 4 7 - 0 9 5 2 0 - 2 Aurelija Tamošiūnaitė University of Illinois at Chicago Simono Daukanto Rubinaitis Peliūzė: vertimas ir adaptavimas Dažnai vertimo teorijos ar istorijos tyrėjai pabrėžia, jog tiek prie bendrinių kalbų susikūrimo, tiek prie įvairių šalių raštijos kūrimosi nemažai prisidėjo ver- timai1.

Išradimo autoriai teigia, jog augalo sėklose esančios sočiosios riebalų rūgštys gali būti tiesiogiai panaudotos kaip vienas iš plastikų gamybos komponentų. Daugumai plastmasių pagaminti vis dar naudojama nafta arba anglis, tačiau augalinių pagrindu sukurti bioplastikai tampa vis labiau įprasti.

Ne išimtis ir lietuvių raštija. Tai, kad dauguma lietuvių raštijos pradžioje XVI amžiuje ir vėliau XVII—XIX amžiuje pasirodžiusių veikalų buvo vertimai, matyt, lėmė labai paprastas veiksnys: išversti iš kitos kalbos greičiau ir lengviau, nei parašyti originalų kūrinį. Kita vertus, pirmieji lietuviški raštai buvo religiniai, dauguma jų rėmėsi kitomis kalbomis išleistais tekstais, tad juos pakako perteik- ti sava kalba, nereikėjo kurti iš Simono Vine variantai.

Milkaus, A.

Simono Vine variantai

Šimelpenigio išverstos vokiečių rašytojo Gelerto pasakėčios, žinomo lietuvių liaudies dainų leidėjo L. Tačiau visa tai atlikta Ma­žojoje Lietuvoje. Tad Daukanto vertimai Pasakos Fedro, Gyvatos didžiųjų kar­vaidų senovėspasirodę metais, buvo vieni iš ankstesniųjų pasaulietinių kū­rinių vertimų Didžiojoje Lietuvoje Ambrasas-Sasnava Tai pirmoji prie­žastis, kodėl analizei pasirinktas vienas iš Simono Daukanto vertimų — apysaka Rubinaitis Peliūzė3 toliau — DaRub.

Kaip jau minėta, vertimo teorijos ir istorijos tyrėjai teigia, jog vertimai labai lėmė bendrinių kalbų raidą Translators Through History, 25— Žinant, jog Dau- kanto istoriniuose veikaluose atsispindi istorinės bendrinės kalbos kūrimo inten- 1   Žr. Tradicija, Vilnius: Mokslas, vadovui Gyčiui Vaškeliui už padarytas Giedriui Subačiui, atsiuntusiam jas į Čikagą.

Bendrinės kalbos intencijos yra antroji priežastis, kodėl analizuoti pasirinktas DaRub. Kadan- gi nuorašas rašytas ne Daukanto ranka, neatmestina tikimybė, jog kai kurie teks­ to elementai, gal netgi ir klaidos, galėjo būti ne jo paties. Romos Bončkutės tei- gimu, tokiu pat braižu yra išlikęs ir sintaksės vadovėlis iš Kretingos vienuolyno 6. Pir­mą kartą visas DaRub tekstas paskelbtas metais knygoje Vertimai ir sekimai. Daukanto į 30, nors nė vienas vakaras nepraleistas.

Skirtumas atsirado todėl, kad J. Rankraštinis DaRub tekstas šiame darbe, kaip jau minėta, buvo lygintas su uoju leidimu, tuo pačiu, kurį įžangoje nurodė Daukantas. Manytina, kad jų turėtas CaRob leidimas yra vėlesnis nei 12, nes peržvelgti ankstesni — 1, 3 — leidimai turėjo 30 vakarų, o vėlesni — 21 ir 58 — 31 vakarą.

Pirmieji dvylika CaRob leidimų išėjo dar Campe´i gyvam esant. Antai antrajame vakare jis atsisakė gana didelio epizodo apie Robinzono kelionę laivu ir jos metu nutikusius nuotykius Köstler-HolsteSimono Vine variantai Taip pat stilistiniais sumetimais 4   Žr. Mit ſieben Kupfern.

Nemokamas belaidis internetas 9,0 Nice clean rooms, lot of space, fresh and modern furniture. Well equipped kitchen. Possibly to sit outside in the garden and take there your meals.

Campes «Robin- Zwölfte rechtmäßige Auflage. Mit Königl. Braunschweig, Niemeyer Verlag, C8 R7 Visi šie keitimai rodo, kad CaRob leidimai vienas nuo kito skiriasi, tad labai svarbu DaRub tikrinti su tuo, iš kurio vertė Daukantas.

Nuo iki metų Europos kultūrą André Lefevere pavadino dvikalbe ar netgi dau- giakalbe9.

  • Eterio piniginės sukurti
  • The Wine Hotel Telavi, Telavis – atnaujintos m. kainos

Vadinasi, Simono Vine variantai vertimas per se buvo lyg ir mažiau reikalingas. Vyravo dvi tarptautinio bendravimo kalbos — iš pradžių lotynų, vėliau prancūzų, kurio- mis gebėjo komunikuoti dauguma to meto išsilavinusių žmonių įvairiose šalyse. Tačiau padėtis keitėsi XIX amžiuje. Lūžis įvyko dėl to, jog atsirado daugiau vienakalbių, gimtąja kalba skaitančių žmonių, kuriems verstiniai tekstai visų pirma buvo reikalingi kaip informacijos šaltinis nes originalo kalba parašytų kūrinių jie nesuprato.

Taip su kitokiais skaitytojais atsirado ir kitokių vertimų poreikis Lefevere Daukantas — dar dau­gia­ kalbės kultūros žmogus, tačiau jis jau vertė lūžio metu, kuomet pradėta orientuo­ tis į vienakalbį skaitytoją. Kita vertus, daugiau kalbų tuo metu mokėjo labiau išsi­lavinę ar aukštesnių luomų žmonės. Tuo tarpu Daukanto vertimai buvo skir- ti ne vien aukštesnių luomų žmogui, bet ir paprastam valstiečiui, kuris kita kal- ba parašytų kūrinių negalėjo perskaityti.

XVII amžiuje Anglijoje įsigalėjo laisvas vertimas. Ši srovė suformavo savitą vertimų tradiciją, savitą požiūrį į tai, kaip tekstas turi būti verčiamas: vertimas nėra užsienio literatūros teksto rekonstrukcija nauja kalba, bet naujo be- asmenio teksto sukūrimas, siekiant kuo artimiau pasiekti idealią formą, nors, žinoma, ji niekada nebus pasiekta A cul­ York: Routledge, Taip vertimas tarsi buvo pakeistas adaptavimu Panašus adaptavimas buvo taikomas ir anglų tradicijoje, tačiau tekstas buvo keičiamas taikantis prie vertimo kultūros.

Anglų tradicijoje, pasak Venuti76adap- tavimas kai verčiant adaptuojama prie vertimo kultūros bei laisvas vertimas verčiama laisvai, nutolstant nuo originalo, tačiau nebūtinai adaptuojant XVIII— XIX amžių sandūroje įsitvirtino kaip vertimo kanonas ar norma. Vokiečių romantikai vertimą siejo su kalbos prigimtimi. Antai Wilhelmui Hum­ bold­tui vertimas tebuvo priemonė praturtinti vokiečių kalbą, ją išplėsti Au- gustui Wilhelmui Schlegeliui vokiečių kalba buvo pernelyg grubi ir šiurkšti, ji esą tinkamesnė darbui, o ne žaidimui.

Toks esąs vertimo uždavinys Berman7—8, 16— Vertimai nuo Martino Lutherio laikų iki apžvelgia finansinę laisvę yra vokiečių kultūros dalis, tai, kas padeda kurti Deutschheit — vokiškumą Berman Apibendrinti Simono Vine variantai taip: XVIII amžiuje Anglijoje dar anksčiau kai kurių kultūrų vertimo tradicijoje įsigalėjo adaptavimas — originalo tekstas artintas prie tos kultūros, į kurios kalbą verčiama.

Genetiškai modifikuoti augalai sintetina plastmasei gaminti reikalingus komponentus

Tokią vertimo tendenciją lėmė politiniai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Kartu su adaptavimu įsigalėjo ir laisvas verti- mas. Šios tendencijos vyravo Anglijos bei Rusijos vertimo tradicijoje, gali būti, kad kaimyninėse kultūrose taip pat galėjo būti tokių tendencijų. Vokiškoji vertimų tradicija atsigręžė į kalbą, vertimai tapo priemone kalbai turtinti.

Daukanto no­ ras versti CaRob paaiškintas DaRub pratarmėje: Notijs Peluzęs Rubinatę żinomas ir iszraszitas wissosę kałbosę14 parguldiau isz ̀ maitiû ir Letuos jaúnůmenè, uż wiss tá kuri Tautonu kalbâs i Letuwisżka, ¡Õ lidema i Jszkałas arba mokslinę zùrnęy ir nenor isz trobôs liste, kas piktesnè nulidieti skrey isz Jszkałû numey, idant tenay tinginietum DaRub 3.

Daukantas, paveiktas Švietimo epochos tradicijos, vertė didaktiniais, dorovi­ niais, pedagoginiais tikslais. Tiek Daukantui, tiek Campe´i buvo artimos prancūzų filosofo, rašytojo Simono Vine variantai Jacques´o Rousseau idėjos.

Ci­ 14   Čia ir visur toliau pusjuodžiu šriftu išskir­ tuota iš Friedberg Rousseau, sekdamas Da­nieliaus Defoe romanu Robinzonas Kruzas, buvo parašęs savąją jo versiją — romaną Emilis Šiuo jo romanu susižavėjęs, Campe vėliau parašė savo variantą Robinzonas Jaunesnysis, orientuodamasis tiek į Defoe, tiek į Rousseau romanus.

Šios idėjos išlaikytos ir DaRub. Filantropizmo šalininkai siekė, kad mokykloje teikiamos žinios būtų siejamos su gyvenimo poreikiais, kad būtų mokoma naujųjų kalbų, gamtos mokslų, amatų, kad mokykla ruoštų sąmoningus, veiklius ir visuomenei naudingus piliečius Mer- kys16— Bončkutė mano, kad Daukantas DaRub galėjo versti dirbdamas Rygoje. Galbūt ten jam į rankas pakliuvo ir latviškasis Robinzono variantas — Robinsons Krūziņš, kuris išėjo metais Jelgavoje.

  • Kaip uždirbti ir padidinti savo pinigus
  • Papilė – Vikipedija

Tuo tarpu pa­ties Defoe romanas per tą patį laiką buvo išleistas tik 10 kartų. Tokį šios knygos populiarumą galbūt lėmė jos didaktinis pobūdis. Campe´i rūpėjo ne tik nacionalizmo kūrimo idėjos, kalbos svarba tautai, bet ir filologiniai ieškojimai Green Antroje savo gyvenimo pusėje jis rašė tik filologinius darbus; paskutinis jo veikalas buvo 5 tomų vokiečių kalbos žo­ dynas Daukanto vania State University Press, Kalbos, ypač leksinio jos sluoksnio, grynumas jam buvo itin svarbus Leksinio grynumo ieškojimas svarbus ir DaRub.

Daugelyje straipsnių, aptariančių ar mininčių DaRub, šis kūrinys vadinamas sekimu, adaptacija, laisvu vertimu Iš tikrųjų čia yra daugiau šio vokiečių pedagogo ir rašytojo Simono Vine variantai sekimas, o ne jo vertimas.

Paties Daukanto yra išlikęs tik vienas pasisakymas, susijęs su DaRub, tiksliau su galimu vėlesniu jo variantu, pavadintu Palangos Petris ar tai buvo DaRub per­ dirbinys, ar tik kitaip pavadintas tas pats vertimas, tiksliai nenustatyta [Merkys12—13; Merkys19—20].

Daukantas šį savo vertimą pavadino sekimu. Toks vertimo būdas tuo metu buvo labai paplitęs daugelyje Eu- ropos šalių. Daukantas adaptavo ir Fedro pasakas, ir Ezopo pasakėčias, tačiau, Merkio18 manymu, bene didžiausi pakeitimai vardų, vietovių pavadinimų keitimas lietuviškais padaryti DaRub.

Šiame straipsnyje DaRub analizuojamas lingvistiniu aspektu, t. Dėmesys taip pat bus atkreiptas į Daukanto adaptavimą bei teksto modifikavimą intarpus.

Vertinant vertimą labai svarbu, kaip vertėjas perteikia referentines reikšmes, t. Pagal atitikimo laipsnį referentinių reikšmių perteikimas vertime gali būti trejopas: visiškas, dalinis bei neatitikimas Autorė rėmėsi Leonido Barchudarovo darbais.

Simono Vine variantai

Visiškam referentinių reikšmių atitikimui priklausytų tiksliai perkelti tikriniai daiktavardžiai, taip pat tiksliai išversti skaičiai, mėnesių, savaitės dienų pavadinimai, terminai.

Tačiau Daukantas didžiąją dalį originalo teksto vietovardžių bei asmenvardžių keičia lietuviškais. Dėl to daugelio tikrinių žodžių referentinės reikšmės originale ir vertime neatitinka plg. Visų pirma keičiami visi vardai, vietovardžiai, upėvardžiai, jūrų pavadinimai.

Bendrus B. Wan d sbek Kalnalis, Szidława Freund B. Bendrus M. Kita Simono Vine variantai, pasitaikė ir tokių atvejų, Simono Vine variantai Daukantas nepakeitė vardo ar vietovardžio, o paliko tokį pat kaip ir originalo tekste, pvz.

Simono Vine variantai

Apysakos pradžioje Daukantas pateikė bū­ siančius jų atitikmenis B. C8 R7 toti. Matyt, toliau automatiškai perrašinėjo originale nurodytus inicialus, visai pamiršęs, kad pradžioje juos buvo nutaręs keisti. Taip galima paaiškinti ir prasprū­ du­sius originalo vardus. Tokie netolygumai turbūt liudija, jog tekstas antrą kartą Daukanto nebuvo perskaitytas, t.

Kita vertus, vardų keitimai Daukantui buvo svarbūs turbūt dėl to, kad vardai būtų artimi ir žinomi vertimo skaitytojui, sietųsi su jo gyvenamąja aplinka. Tad jis stengėsi būti nuoseklus tiek, kiek sugebėjo negrįždamas redaguoti, o kai kurie originalo pavadinimai ar vardai prasprūdo tik netyčia.

Be minėtųjų daiktavardžių, ne visada išlaikomos ir kitų žodžių referentinės reikšmės, pvz. Daukanto adaptuojami arba keičiami ir įvairūs kultūros bruožai: kalba, religinė kryptis, kai kurios buities detalės, istoriniai įvykiai.

Patikrinkite savo užsakymo sąlygas

Daukantui gimtoji Peliūzės Archivum Lithuanicum 9 2 pav. That er es in Deutſcher [vokiškai] oder Engliſcher Sprache [angliškai] CaRob — Bet nù turieję dumote: kokę kalbù is turieję literas irůpte? Jè is iszrůbtum Lëtuwiszko kalbo DaRub Lietuvių kalbos Peliūzė moko ir Nedėldienį: Indeß nun Robinſon ſo arbeitete, war er nebenbei bemüht, ſeinem Gehülfen nach und nach ſo viel von der Deutſchen Sprache [vokiečių kalbos] ʒu lehren, daß er ihn verſtehen konnte, wenn er mit ihm redete CaRob — — Ka tep Peluze trusieję, rupinôs is tepat sawo draugą pamażu Letuwiszkos kałbôs iszmo- kite, iog is jau suprato ků is iem kalbieję DaRub [].

Panašiai Daukantas adaptavo ir religiją.

Štai viena originalo teksto atkarpa ir jos vertimas: S i m o n o D a u k a n t o Rubinaitis Peliūzė: vertimas ir adaptavimas CaRob DaRub An merkwürdigſten ſchien ihm dabei der Umſtand Jwairesniù iem rodies dingstes, iog tepwairios ʒu ſein, daß er gerade ſo viel Glaubensparteien, als tykibôs io padoneiję bů io rikię. Nedieldeinis bů Unterthanen, in ſeinem Reiche hatte. Freitag hatte kristioniù tapes, kurius katalikas wadėn, beje diejenige kriſtliche Religion [krikščionišką teisingay tikentes.

Principal - 10 25, ACC: As su tuo sutinku, bet truputi juokingai atrodo, kai seniau buvo pareiskimai, mum pigios bendroves nerupi ir t. Kaip sakoma yra patarle: neissizadek tiurmos ir ubago lazdos : Antra as tikrai garantuoju, kad viename Vilniuje jei viskas bus bazuota kainos bus aukstesnes, puse Lietuvos vaziuos i Ryga, nes arciau, o gali buti ir pigiau. Netgi realiai kai as pats pagalvoju VNO paslaugomis naudojausi tik uz valdiskus pinigus :D Na ir dar karta kai su finnair i uzatlanti teko keliauti. Visi kiti skrydziai uz savus pinigus buvo su Ryanair is Kauno : Ir manau Lietuvos geografiniam centre tureti pigias linijas paprastai liaudziai tikrai yra labai gerai : Reziumuojant VNO reikia normalaus bazinio vezejo, o ne LCC ir kitokiu nieku…: Jurgis - 10 25, Vytautas-NT Beje, labai idomu.

Ihr Größern wißt, was dieſer Nahme Jspanas luteras o Nedeldeina tëus pagoniù bedeutet; ihr Kleinen aber, müßt euch gedulden, arba netikielù dar tebibů DaRub []— Taikydamas tekstą žemaičiui ar aukštaičiui skaitytojui, Daukantas pakeitė Peliūzės krikščioniškosios religijos kryptį iš protestanto į kataliko. Kadangi ori- ginale ispano personažo, kurį dvidešimt šeštą vakarą iš laukinių žmonių nelaisvės išgelbsti Peliūzė ir Robinzono religinė kryptis skiriasi, tai akivaizdu, kad ispanas nebegalėjo likti toliau kataliku, todėl Daukantas padarė jį protestantu.

Tai atrodytų pasiūlos ir paklausos zonų dvejetainiai variantai žinant, kad Ispanija neprotestantiškas kraštas. Kita vertus, šioje ištraukoje labai aiškiai atsispindi Daukanto vertinimas religijų atžvilgiu.

Vertime jis įterpė kelis savo žodžius beje teisingay tikentesaiškiai parodančius jo nuomonę, kad vieninteliai teisingai tikintys yra tik katalikai, o protestantai, jo supratimu, yra paklydėliai, pagonys — netikėliai, stabmeldžiai.

Versdamas vietą, kurioje mokoma, kaip reikia paruošti linus, kad jie būtų tinkami verpti, Simono Vine variantai savaip, daug plačiau aprašė darbų eiliškumą: Und ſeʒen ſie an die Sonne [padedami prieš saulę], daß ſie trocken werden [kad išdžiūtų] CaRob — Jr tad kreik ius laukusę balintę, pasků iem rinkte pritworû kalstite ir dziowintę DaRub

Naudingi publikacijos